happy ending

viskas, ką turiu dabar - ilgas rezultato laukimas. viskas, ką turiu dabar - canon grojimas.viskas, ko neturiu - prakeiktas ozono sluoksnis, kuris mane gali sukirsti per anglų įsakaitą. mes triušyje. mes galvojame kad esam protingi, nors greičiausiai neskaičiuojam tik žvaigždžių ir vyno butelių. ir cigarečių. nes ko gi tai verta.
tuoj viskas pasikeis.
o aš nušoksiu
irgi tuoj.
rudenėja, rudenėja, lapai žali, ir tai baisu.
iškiščiau galvą iš po žemės, ir gal būčiau nebloga gėlė melsvu koteliu.
ir būčiau neblogas ozono sluoksnis.
kai kurie asmenys leidžiasi jį į veną. apspangę nuo gyvenimo šikniai ir padugnės. gal ir aš ledžiuos. niekaip neprisimenu.
got no friends, got no lover
got no end

ar gali būti daug pabaigų? manau, kad gali.
juk įdomiausia gyvent pabaigoj. turėti kilpą. patempti gumą. pakankinti. viskas dėl įdomumo.

juk į kiekvieną lėkštą ir anglišką meilės dainą vietoj žodžio baby įdėjus Jesus gautumėm neblogą krikščionišką giesmę.
jam nepatinka krikščioniškos giesmės.
man irgi.
koks sutapimas....



visi pokalbiai senu telefonu malonūs. maži ritualai, tokie kaip laido sukimas aplink pirštą, keistų figūrų paišymas kietu tušinuku ant tuščių laikraščio paraščių patys naiviai prašosi nuduriami begaline fotoaparato akimi. medžioti svetimas akimirkas. jie narsūs, tie ritualai. gal narsesni už visus viduramžiškus riterius kartu paėmus.

ir kam aš apie tai.
juk susipažinti su mėnuliu lengva. pakeli galvą, pamojuoji.
man patinka sakyti jam labas. 
man patinka klausyti, kaip jis niekada neatsako.