this is going to hurt, isnt it

ir dar niekada, niekada gyvenime taip nesuskaudo, kaip tą pusę keturių šiandienos ryto.
po galais, niekada.
niekada niekada.
niekada nepaliausiu kažko vis skaudint.
vienas, du, trys.
klavišai darosi mirtinai šalti.
balsas gesta, tyla, duslėja.
aš jau visa išnešiota po smiltį.
perpūsta vėjo. o paties vėjo matyt ir išnešiota.

nebeverta klaust kodėl. kažkur viduj nuskrenda paskutinis vasaros drugys. šitos vasaros paskutinis drugys. ir viskas tebūnie kaip iš to filmo - visas natas, kurias tąnakt grojau, išgrojau savo svajonių vyrui. vyrui, kuris niekada neatsiras mano gyvenime, nes paprasčiausiai neegzistuoja. tada, kai mačiau nubėgantį laisvės aikšte vaiką, mačiau nubėgantį savo vaiką, kuro niekada neturėsiu. kai degė netolimas kaimynų namas, sudegė ir mano namai. o dabar, kai šitaip.... šitaip juk ir baigiasi visos istorijos. gražia muzika, ne visada laiminga pabaiga. mano viduje atsirado tuščias trilitrinis stiklainis, kuriame neplaukioja žuvytės. gal todėl taip sunkiai atsikratau. savęs.

Komentarai

tomas sakė…
viskas bus gerai
ens sakė…
žinoma. tik per daug debesų.
reikia mažinti arbatos kiekius ir žmones.
bet dėkui.

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter