ak.
atodūsis.
velniop, ne. atodūsiai.
tik neatitrauk rankos, gerai?
galvos be pagalvių, grindys, miestas.
net keista. net baugu kažkaip.
mama, tu juk nė velnio nežinai. mama, ar aš vis dar...?
du bėgiai jūroje. aš nelabai žinau, ar turėčiau juoktis ir šysotis, ar tiesiog atremti galvą į sieną ir užmerkt akis. prieš viską.
save.
naktis.
pasaulį.
nes aš tave žinau. žinau iki skausmo. ir ne tik.
nes tu mane žinai.
visi panevėžy iškritę lietaus lašai yra gyvybės syvai. laižau juos nuo pirštų ir lango. tai nesveika. taip neturėtų būt. o gal kažkas neturėtų tik taip. ak. didžioji, mažoji konstanta. tikiuosi balso. įvykio. kažko. ne ne ne. tik sėkmės antradienio vakarą, nes popietės nežinia ar sulauksiu.
didžiojoje gatvėje prie keistų vartų
o gal ir ne.
o gal ir ne..
keista, jog tu vis dar mano sienose. mano sieloje. mano pirštuose.
atodūsis.
velniop, ne. atodūsiai.
tik neatitrauk rankos, gerai?
galvos be pagalvių, grindys, miestas.
net keista. net baugu kažkaip.
mama, tu juk nė velnio nežinai. mama, ar aš vis dar...?
du bėgiai jūroje. aš nelabai žinau, ar turėčiau juoktis ir šysotis, ar tiesiog atremti galvą į sieną ir užmerkt akis. prieš viską.
save.
naktis.
pasaulį.
nes aš tave žinau. žinau iki skausmo. ir ne tik.
nes tu mane žinai.
visi panevėžy iškritę lietaus lašai yra gyvybės syvai. laižau juos nuo pirštų ir lango. tai nesveika. taip neturėtų būt. o gal kažkas neturėtų tik taip. ak. didžioji, mažoji konstanta. tikiuosi balso. įvykio. kažko. ne ne ne. tik sėkmės antradienio vakarą, nes popietės nežinia ar sulauksiu.
didžiojoje gatvėje prie keistų vartų
o gal ir ne.
o gal ir ne..
keista, jog tu vis dar mano sienose. mano sieloje. mano pirštuose.
mama, ar aš vis dar...?
Komentarai