aš nenoriu žadėti žaizdos.
štai taip tokie dalykai ir prasideda, pasakyčiau juodiems dangaus kareivėliams užpildant be ryšio kabaliuojančią tuštumą po liepomis, mano gatvėj neaugančiom. rinktos dėlės ir sniegas. rudenėjančios akys, vis labiau ir labiau pasunkėjančio vėjo granatos į mano šonkaulius. vis smulkesnės jų dalys, vis švariau iššluoja mano mintis iš nusėdėtų nykštukų kėdžių, iš morajos salių, iš naujagimio vaiko skruostikaulių.
i just need your glow to glow 
trys padalos.
 - houston, we have a jesus here.
 - so its multi bueno, uzbekistan, over. 
švytintis kremlius, jo vartai, jo šaknys, jogurtas ant krumplių. vis kartoti esu, vis dėjuoti, kad būsiu. asirai, šumerai, gentis iš f raidės išradusi purpuro dažus ketvirtadienio vakarą kelsis iš miego. penktadienio vakrą vėl atgulės amžiną poilsį. šeštadienio rytą nesaulėtą, naktį išmušusį rytą suglebs. kaip ateivių lėkštė. kaip neužbaigtas spalvint kokonas.

manęs nedomina kada įrašytas šios rašliavos judraštis. kiek ilgai trunka daina. kada saulės laida. ar dar bus debesų, deive, over. hiustonai, manęs nedomina problemos, over. hiustonai, juk amžiais ir tėra problemos. nebaigti rašyt laiškai. neužversti knygų puslapiai, nesibaigianti laiko tėkmė su pusmėnulių ženklais sau ant pečių ir gyvybės šaka, besitęsianti, kaip pasakytų dar kažkas, geresnis, hiustonietis, kaip passakytų, drėbtų - tai per amžius amen. amen, mielas. man dar geba vaidentis lakios ateivių lėkštės. šnibždu zoori, šnibždu kad im still looking for my father so i cant have a lover now. mėginu padžiauti raudoną rašalą ant ne tokių raudonų lubų ir mėlynų sienų. viso gyvenimo, viso neužbaigto vakaro violetas. pridusęs kvėpavimas. mano sesers sustojęs kvėpavimas lietui nelyjant, jam lyjant pro šalį, (pataikant į vištų skrandžius)


tegali pajusti, kaip sukyla Julie
juk jos vardas tereiškia graži, jos plaukai geltoni, kartais beveik sidabriniai, balsvos rustelėję lūpos ir išblukę melsvos akys. aš sakyčiau, ji graži, ji kvepia cinamonu ir saulėtom dienom, ir tai būtų tiesa. ir tai būtų ne melas net veidą praradusiam stručiui, net tau, nes kartais gebi pripiešti man dingusią išraiškos pusę. jai patinka netikęs rašytojas niujorkietis, ji rūko malboro, mėgstamiausia spalva - pilka, kartais tyli avietėmis. julie yra. julie mėgino nebūti, ir jai neišėjo. iš. galvos. ramybė.
jos oda lygi. jai pavydi šliužai.
ji nemėgsta kortų. ik rožes ir pigius aksesuarus. ir juoką.
ir saulėlydžius švintant.
gal tai jau visa pabaiga. pagalvoju.
gal tai tikrai. per daug žodžių. per mažai esmės. pasakykit. nes man reikia. būtina. privalu. žinoti.
išgirst vieną žodį ar užmest pusę žvilgsnio į veidą. tad paduokit kažką įdomaus. mano neišprususiam, prorusiškam psichologiniam maistui.

kambaryje kažkas su manimi. sugrįžta frenkas. jis vėl judina lapus ant stalo. jis vėl laiko mane už pečių. šią naktį aš eilinį kart perbrauksiu ranka per jo beveidę galvą.
23
23
232
32
3
23
23

jei aš tikrai kraustausi iš proto (o man atrodo, kad tikrai, nes matau keistus žmones)


neskaityk šitos knygos, brolau.
aš nutrokšiu greičiau, nes gebėsiu įkvėpti
ir todėl
i r todėl
i r t o d ė l








n e ž i n a u .
.
.
.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter