clouds in the shape of clouds

nieko įprasto. nieko ypatingo.
nes viskas žinoma. nes viskas kartojas.
nes gal užtenka įrodinėt, savo scumbag'iškumą ir neko nekeisti. prakirpti dar vieną akį. apkeliauti rusiją. nežinoti būsimo antradienio vakaro pasėkmių. nukirpti indėnų vadam karčius, užsimerkt ir leist jiems ataugti. aštuonetas, ir prabundi prarytas banginio.
salsos žingsniu nuvalai grindis ir langus. paskui tyliai pabrazdini gray room, ir tarsi nieko nebūta. keista fotosesija jaunai ir įdegusiai blondinei (jos akys juodos, o siela švari tarsi vaiko, išmokusio mėtyt į sieną ledus). purvas ir mintys as if  mėnesienai
dar mėnulis sušildo dar kartojasi kelias dar atsimena motinos dievas dar myli 

kai dar tikrai, užuodi arbatos/kavos kvapą rytais. ištiesi ranką, nieko nesugauni ore, sušyla raka.
šilčiau negu kad šilta.
tikrai, daug šilčiau negu šilta, mate. 

jei tavo akis nebūtų už mano akį jei tavo vėjas nepjautų mano vėjo jei sugebėtumėm pasidalinti vandenį po vieną grukšnį viešpatie dieve kaip palengvėtų ištinti skaičius žinant kad jau jau jau po galais užtenka dėkoti likimui už cinamoną ir juo kvepiančius plaukus už putas ir miego trūkumą už po truputį sugrįžtantį tikrumo ir vienatvės jausmą nes amen kaip aš jo pasiilgau nes lady, where has your love gone?? nes kartais tikrai reikėtų parašyti laišką žmonėms gyvenantiems tame pačiame mieste nebekartojant visko į prakeiktus veidus paleisti pagaliau teisėtą pyktį ir ak papraščiausiai ak 

apsikabint ir nusišypsot saulei

dvasioms

kvailam gėriui

ne dieve kodėl negali būt taip paprasta