ir po šito prisimeni
prisimeni kaip verkei per under the bridge nes paskutinįjį kartą garsiai ją dainavai tesėdėdama su prieš amžius amžinuosius minėtu bedieviu šypsenų karvedžiu prisimeni kaip krūtinėje augo alyvmedžiai kaip nesugebėjai tarti žodžio bene trejetą dienų (ne todėl kad užkimus bet todėl kad.. ak)
kaip sunku nemylėt lietaus ir pasaulio, kai kartais taip švelniai pasninga šviesa


apkabinu ir atsiprašau, kad kartais
apkabinu
tiesiog

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter