stranger is watching

su manimi kalba sienos
mano akyse tavo plaukai apkrenta sniegu
atrodo, pasveikta, atrodo, susirgta

tad gal greičiau eikim miegot, kol dar nepasakei ko nors tikro

jei pradėčiau paišyti tamsius kvadratus ir linijas ant tavo pečių ir kaklo. jei nebenorėčiau kaip galima greičiau išvykti. jei matydama nuvažiuojantį traukinį nejusčiau, kad žinau, iki skausmo žinau. juodai apsitraukę dangūs, pelenai, ugnikalniai ir vilkolakiai. galiu parašyti instrukciją, kaip vakarais užmigti, kaip atstatyti prarastus namus, kaip atgauti apetitą. kaip susiklijuot širdį. ką daryti, kai nebelabai gali. bet sau pačiam tos instrukcijos niekaip neveikia. instrukcijos sudega. užkandu. prasideda.

nuogi pirštai ant mano pirštų kaip drugiai prie šviesos. jie spragsi, jų krašteliai balti (o aš tik nežinau, kas tai) 
saulėtos naktys, išdainuoti miškai ir rasės. atstatytos knygos ir riešų dalelytės.
užsimerki, ir prasideda viskas
užsimerki, ir matai aklumą ir lango kraštu slenkančią tylą
tamsos privarvėjusį kavos puodelį
                                          šauksmą be ašarų




kad ir kaip bebūtų
toliau patarčiau pasikliauti nuojauta