shh
mūsų kiemuose daug kerėtų kačių, maisto, priplėkusių, skraidyti mėgstančių geltonų megztinių. po neramių naktų ne tik mes, bet ir jie kažkaip per tyliai nusėda po balkonais ir ilsis. gal šitas ruduo - jau poetams. gal net man iš dalies. nes apsimestinai literatiškai sutraukiu vieną kitą sielos dūmą, vieną kitą raudonų nuodų taurę įsimetu į širdį. tai tarsi prideda šiulumos.
man jau nuraust ar palaukti?
aš negaliu patart. tik užmerkti akis ir dar kartą pakartot, kad atsimerkus vėl matysiu. suskleisti vokai, uždarytos rudenio šalčiui langinės. dabar viskas tik saulės šviesoj. net knygos - ir tos lupa apdegintais puslapiais, su klevo lapais paraštėse.
net mano švarko kišenėj jau kelias dienas miega vidurnaktinis, tamsos aromato prisigėręs kaštonas. taip jau būna. kartais taip net geriau - viskam sulėtėjus kiekvienas įkvėpis tarsi kūju per galvą, o oras tampa neįkainojama tavo psichozės dalimi. nes kaipgi be jo. kaipgi be jos.
nupirkta pirmoji styga gitarai mint vinetu knygyne
tyliai šypsotasi lietui lyjant
net dabar
šypsomasi
ne visada suprasi, žmogus, iš kurios pasaulio vietos esi numestas į iš miesto krūtinkaulio sutvertą likimą.
man jau nuraust ar palaukti?
aš negaliu patart. tik užmerkti akis ir dar kartą pakartot, kad atsimerkus vėl matysiu. suskleisti vokai, uždarytos rudenio šalčiui langinės. dabar viskas tik saulės šviesoj. net knygos - ir tos lupa apdegintais puslapiais, su klevo lapais paraštėse.
net mano švarko kišenėj jau kelias dienas miega vidurnaktinis, tamsos aromato prisigėręs kaštonas. taip jau būna. kartais taip net geriau - viskam sulėtėjus kiekvienas įkvėpis tarsi kūju per galvą, o oras tampa neįkainojama tavo psichozės dalimi. nes kaipgi be jo. kaipgi be jos.
nupirkta pirmoji styga gitarai mint vinetu knygyne
tyliai šypsotasi lietui lyjant
net dabar
šypsomasi
ne visada suprasi, žmogus, iš kurios pasaulio vietos esi numestas į iš miesto krūtinkaulio sutvertą likimą.
Komentarai