taip

leisk matyt

leisk man pajust keistą begalybės alsavimą tiesiai įmano žandikalulį
mėtom
fredžiu merkuriu
šyptelėjimu kas dieną



manęs nebelikę

esu kas esu

ir jei tai yra tai, į ką visą gyvenimą ėjau

kažkas tarp filosofjijos
prastos filosofijos
ir literatūros
aš esu nusivylusi

gyvenimu
buda krišna
kažkuo
nes vos pataikau į raides


viskas ką turiu
yra jausmas

amžinas gyvybės ir gėrio jausmas


kai  duodu
kažką
šypt
kitam

kai atiduodu

viską ką turiu geriausio
kitiems


ir jei esu kažkur tarpukely tarp visko
kame esu
tebūnie



aš vistiek mirsiu
bet bent jau neigdama esmę
bent jau būdama
minutėje
kurioje iškvėpiu esatį
kurioje myliu visa savimi
kiekvieną kuriame esu
kiekvieną
prie kurio bent pirštu prisiliečiu.

atleisk
kad
esu

kad
myliu

šypt

i took my love down to violet hill
then we sat in the snow
all that time she was silent still
so if you love me..
wont you let me know.. ..

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter