mes galim norėt gyvent normalai. kartais tik to ir užtenka.
tik to.
tik kai kuriem.

kodėl ne man

kodėl turiu matyt kažką nutinkant vėl ir vėl. ir vėlirvėlirvėlirvėl
ir pati pakartot tai

nes aš jau mačiau kaip viskas nutinka.
per daug žinau ir per mažai patyriau

ir kas man iš to šią akimirką

sielos kraujais besitaškantys žodžiai, sienos, tylos.
tereikia kad dangus padėtų.

kas galingiau: vynas ar
                                  ostija?
verba ar
            plotkelė?

kam, po galais, man melstis?
kuris buda mane pagaliau užpildys?

man nereikia
                   nereikia suknisto kūnų kalbėjimosi
man reikia žvilgsnio
ir aurų susiliejimo

atrodo kvaila ir nedaug.
artodo išgalvota ir vemt-verčiančiai banalu


jei turėčiau daug kojų, būčiau vabalas ir pagaliau
gal pagaliau gebėčiau ropot kažkieno delnu

ir man to užtektų

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter