ir šitaip. be pasitikėjimo
be nieko.
girtas nuo vyšnių kvapo
aš dar padėčiau keletą žingsnių, bet juk meilė stvarsto už kojų
ir verčia taip nuostabiai krist į šitą minkštą vakarą
tos akių vėsumos vakarą
(ak, jei tik neblaškytų tas šlykštus juokas kambaryje)
naktis dengiamano pečius, ir gera jaust savo odos šaltumą
savo jūrinių vėjų sūrumą
savo sūrumą ant svetimų skruostų
šitaip oda prisigeria lempų šviesos
ir aš vėl tampu mandarinas
ir atnešu menkas kalėdas ir savo purvinus plaukus į šitą kambariuką
prie šito stalo be knygų
ant šitų grindų, kur gulėta
aš nebenoriu užmigt
nes per naktį galėčiau glostyt tuos geltonus, garbanotus plaukus
tik plaukus
ir būtų ramu numirt
tetrūktų pasakyt
o velnias, kaip gražiai tu žūri į tolį
ir aš vėl pasislėpčiau už objektyvo
ir tepaptašyčiau įpilt kavos prieš sudaužant stiklainį, kuriame kartas nuo karto suleidžiu dūmus ir debesis
nes tai mano siela dabar kalba su tavimi
nes
nes tiesiog.
mes juk viską žinom, širmasis
o dabar tiesiog patylėkim
žinodami.
šypt.
be nieko.
girtas nuo vyšnių kvapo
aš dar padėčiau keletą žingsnių, bet juk meilė stvarsto už kojų
ir verčia taip nuostabiai krist į šitą minkštą vakarą
tos akių vėsumos vakarą
(ak, jei tik neblaškytų tas šlykštus juokas kambaryje)
naktis dengiamano pečius, ir gera jaust savo odos šaltumą
savo jūrinių vėjų sūrumą
savo sūrumą ant svetimų skruostų
šitaip oda prisigeria lempų šviesos
ir aš vėl tampu mandarinas
ir atnešu menkas kalėdas ir savo purvinus plaukus į šitą kambariuką
prie šito stalo be knygų
ant šitų grindų, kur gulėta
aš nebenoriu užmigt
nes per naktį galėčiau glostyt tuos geltonus, garbanotus plaukus
tik plaukus
ir būtų ramu numirt
tetrūktų pasakyt
o velnias, kaip gražiai tu žūri į tolį
ir aš vėl pasislėpčiau už objektyvo
ir tepaptašyčiau įpilt kavos prieš sudaužant stiklainį, kuriame kartas nuo karto suleidžiu dūmus ir debesis
nes tai mano siela dabar kalba su tavimi
nes
nes tiesiog.
mes juk viską žinom, širmasis
o dabar tiesiog patylėkim
žinodami.
šypt.
Komentarai