nes šiandien yra ta diena kai viskas vyksta dukart
dukart daugiau kavos
dukar nulis cigarečių
dukart suvalgytą po kiaušinį, dukart po žalią

dukart po citriną į dukart antrą arbatos puodelį.

nes ša esu šviesa tunelio, gale, tik skirtumas tas, kad aš lempa. lempa, kuris kažkada mušė būgnus, ir aš vis dar pamenu ką ritmą, tą vienintelį (šiandien) kurį dar ir dabar išmuščiau, nes mano dukart nevaldomos rankos ir kojos jau nepamena nieko iš tų laikų, tik truputį pamišusius soliakus, tiek savo, tiek ramiaveidžio bosisto, kurio visad bijojau, tiek netikro cage the elephant bliūdeliu apsikirpusio silpnavalio king kongo, tiek nesugrojančios natų dabartinės animatorės.
tada buvo dukrat gaila, dabar nebe
tada buvo dukart naktys ir miegantys lempos tėvai kažkur trečiam aukšte, ir milžiniškas šuo nuo kurio kosėdavau, dabar tik katė ant gretimo fotelio


mano pirštai vis dar sugeba išlaužti natas, ir aš tuo didžiuojuos



tai gulk ant mano kojų, ir apsimeskim, kad mūsų nėra.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter