maži itališki žingsniukai
degančio meškino akys.
sapnavau dušo žele ir tai, kad viskas vyko, tėra dar vienas mažas stiklo kamuoliukas. aš jų turiu šimtus. kažkur namie, po lova. kaip koks dominique bretodeu.
aš nežinau, ar reikėta. ar gerai šitai. ar buvo būtina/neišvengiama/banalu.
tik tiek, kad tam buvo privaloma panaudot antspaudą.
visi pažymėjimai ir kiti rimti dalykai užantspauduoti, su gražiais, įmantriais parašais ir didelių vyrų pavardėmis.
aš ne vyras. ne didelis. neturiu gražaus parašo.
tik purvu išmuzotas batas pėdkelnes ir garstyčių spalvos suknelę.
ir raudoną kaspiną.
ir degančios meškos akis.
numiršta maži dalykai.
mano rankovės tampa permatomos ir aš lėtai atvirstu į vasarinę keistų hipių deivę, kuri nuoga ar su rūbais maudosi svetimuose vandens telkiniuose. man patinka, kaip drabužių sunkumas traukia kažkur žemyn, kaip kapstaisi ir klausi, ar pasieksi tiltą ar bent tą vietą, kur kojomis bus pasiekiama žemė.
ar dar pasieksiu žemę
užversti galvą
užmerkti akis
paleisti riešus ir raktikaulius, juosmenį ir pečius kažkur
kur būta nebūta
tarsi sapne lankytasi
atlikt seniai primirštą ritualą
nes mano siela reikalauja užvaldymo
ir net jei aš bijau pažiūrėt į akis
ar judėt savo šamaniškais traukuliais pagal šitai
bent plaunant indus ir leidžiant nuplaut mane tuščiam kambariui
akys ant pirštų
aš vis dar esu
tu vis dar esi
kamuolys jau seniai pradėjo riedėti.
degančio meškino akys.
sapnavau dušo žele ir tai, kad viskas vyko, tėra dar vienas mažas stiklo kamuoliukas. aš jų turiu šimtus. kažkur namie, po lova. kaip koks dominique bretodeu.
aš nežinau, ar reikėta. ar gerai šitai. ar buvo būtina/neišvengiama/banalu.
tik tiek, kad tam buvo privaloma panaudot antspaudą.
visi pažymėjimai ir kiti rimti dalykai užantspauduoti, su gražiais, įmantriais parašais ir didelių vyrų pavardėmis.
aš ne vyras. ne didelis. neturiu gražaus parašo.
tik purvu išmuzotas batas pėdkelnes ir garstyčių spalvos suknelę.
ir raudoną kaspiną.
ir degančios meškos akis.
numiršta maži dalykai.
mano rankovės tampa permatomos ir aš lėtai atvirstu į vasarinę keistų hipių deivę, kuri nuoga ar su rūbais maudosi svetimuose vandens telkiniuose. man patinka, kaip drabužių sunkumas traukia kažkur žemyn, kaip kapstaisi ir klausi, ar pasieksi tiltą ar bent tą vietą, kur kojomis bus pasiekiama žemė.
ar dar pasieksiu žemę
užversti galvą
užmerkti akis
paleisti riešus ir raktikaulius, juosmenį ir pečius kažkur
kur būta nebūta
tarsi sapne lankytasi
atlikt seniai primirštą ritualą
nes mano siela reikalauja užvaldymo
ir net jei aš bijau pažiūrėt į akis
ar judėt savo šamaniškais traukuliais pagal šitai
bent plaunant indus ir leidžiant nuplaut mane tuščiam kambariui
akys ant pirštų
aš vis dar esu
tu vis dar esi
kamuolys jau seniai pradėjo riedėti.
Komentarai