nes dabar viskas tener que
maži laipteliai kaklu
tylus odų šiugždėjimas spintoj. ramybė.
las fantasmas tienen que ir de mi sueño a tuyo
de mi sueño a tuyo
de mi sueño a tuyo
viskas yra kvapas vaikštantis mano menkais koridoriais
svetimi marškiniai ant svetimų mano pečių
tyrinėjimas ir padidinamasis stiklas
mažo archyvo kaupimas, vien tam, kad atsiminčiau
galiu užsimerkt ir niūniuot atsitvėrus plaukų siena
prieš saulę jie truputį užsidega, ir gėda pasimeta kažkur. greičiausiai po stalu, šalia manęs, jau baigiančios išlįst.
jau ne "ačiū dievui".
"nesvarbu kad sustabdė atiminę naktis
nušviečia ne kuproti gatvių žibintai
paryčiais susirenkantys savo atvaizdus
lyg sutraiškytas apelsinų žieves
ne osram lemputės taupančios
elektros energiją bet eikvojančios širdį
ne žvakės tarytum nemylimos moterys
storėjančios nuo savo ašarų
jei nebūtų priimtas nepilnamečių apsaugos
nuo tikro gyvenimo įstatymas parašyčiau
visus dangaus ir elektros kūnus nustelbia
moters kūnas išsinėręs iš dienos
kaip pilietis gerbiantis įstatymus rašau
naktis nušviečia baltas alyvų krūmas
pamerktas į savo šešėlį"
["apie šviesą", A.K.]
Komentarai