po kiekvienos tokios dienos tik garsiai atsidūsti ir nurimsti savo pataluose kaip niekad negimęs

nes sarah cayne teisi
iki skausmo teisi
ir aš nebandau apgaut savęs


kiek tablečių šiandien, dieve,

a?

baltos plunksnos mano plaukuosna
aš lizdas

lizdas norėjimo verkti ir tylėjimo
lizdas laimės ir liūdesio

gegutės lizdas
su išmestais kiaušiniais
su niekad negimsiančiais
su negimusia savim, tyliai tūnančia šviesoj ir laukiančia, kol pagaliau sutems ir bus leista iškišti žvilgsnius lauk
pauostyt jais orą



ak.
visi ratilai ant odos
vandens ratilai po oda


nes juk naktį vienatvė baisi
apsikabinam pagalvę. šiandien aš vėl ameliškai. ir vėl. ir vėl.

taip iki skausmo, kad tikiesi, kad kažkas tuoj pravers duris ir įeis
kad atsisuksi
ir bus



baltos plunksnos plaukuosna
kaip gera, kad dar kartais nutūpi.
bent taip
bent tyliai

ak, sarah...

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter