sapnai gyvena po dviem delnais


aš telpu po dviem delnais ir raktikaulio kampu
mažame kvape, laike, laike tokiame mažame kaip dalykai
kurių neiškalbu. kurių nemoku apsakyt


nes tai kas gi aš
ar esu aš tada
ar tik apsimetu, kad jau nebėr manęs
kad jau visiškai, iki galo


per daug galvojama
galvojama apie visus
cheers, darlin' 

apie visus
skausmus

ir kad jau baigta. kad jau nesvarbu. nors galgi gaila. galgi skauda. skauda.


papurtai galvą.







iškeli rankas



norėčiau kada tau parodyt dievus prieš saulę
kaip kokį sumautą kaleidoskopą
ir vėją tarp pirštų
ir kregždes tarp pirštų
pirštus
tarp
pirštų


mano akys kažkap paskęsta šitam saulėlydy, šitam saulėteky
ketvirtą ryto riedant šito miesto gatvėm
trūkčiojant nuo oro
nuo kiekvienos poros gyvumo


delnuose turiu stiklainį su debesimis
po delnais
po dviem delnais turiu save
turiu tavo delnus



šitą vakarą
šitą įkvėpį
per šitą miestą besitęsiantį
jausmą


viens du
viens    du
viens       du

tai žiūrėk kaip mano kojos suauga su žeme ir
ir viskas. mažos sielos žymės ant rankų ir pėdų
ant delnų ir kojų
randai
ir boružių pėdsakai riešuosna
ir boružių

šypt.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter