and birds were singing to calm us down

laužtuvas. plyštantis popierius.

nes morning is mocking me



bandai pasiekti visa tai kaip galėdamas. tiesi rankas (virtualias ir ne tik), tiesi savo žodžius, tiesi žvilgsnį virš raidžių knygoj ir sieki.
sieki nepamirštamo
sieki nepasiekiamo

žvejot ant nepami(r)šimo kranto
po nepami(r)šimo tiltu
savo žuvis, nuo kurių agurku kvepės rankos
gal ne agurku
gal levandom ir trejom de


rytas šaipos iš mūsų
šaipos iš mūsų kadrų paleistų tamsa ir pasroviui
iš šito atstumo
nes atstu viskas aiškiau

atstu tu susirangai mano minčių kamputy ir man nereikia galvoti apie tai kur esi, kas esi
atstu atsklinda alice cooper'is

(pauzė)
.
.
.

atstu rytas šaipos iš mūsų


sukiesi
sukiesi kol apsvaigsta galva, kol užsidega plaukai
kol užauga plunksnos ir kasos


man patinka tie ilgi sijonai ir permatomos rankovės.
nieko nematyt prieš saulę, net tavo veido
aš žvejosiu save po tuo tiltu
per rūką. per karvės akis. šitas dideles juodas akis.

milžiniškos atminties kilpos.
mažos mano sielos begalybės.

skalsu, skalsu burnoj nuo braškių kvapo.


skalsus po galais
gyvenimas