dūmai, dūmai, dūmai virš miesto, virš mano naktėjančios sielos
atlošt galvą.
                 jūra
                 vandenynas
                 jūra

visos vienatvės susirenka delnuose, susikuria laužą ir šokdamos trupina viena kitai kelių sąnarius
atsiveria mano raumuo
pasipila bėgiai


bėgiai lig galo
ligi dangaus
mano burnos

pro ją pilasi skruzdės
pilasi lietūs

kibirais
šypt
geltonais kibirais nešu žalių karvių kraują iš kitapus kranto
iki kelių rasoj
iki juosmens žolėj

mano suknelė šlapia nuo jūros
mėlyna nuo dangaus

mano suknelė yra mano oda gyvatės mėsoj



užsimesk ant pečių
užsikelk ant pečių ir tempk iki galo. iki paskutinės tilto lentos
kur lėtai rūdija
rūdija seni kėkštai ir mailius po vinimis


smėlis
iš mano rankų
yra mano žodžiai
sunkūs it akmenys
mano žodžiai
nukritę sunkiai leidžiantys garsus
dūstantys
žodžiai



mano riešai įgauna nakties spalvą
mano ertmės prisipildo žemės

aš esu pokšintis
ledas po kojom

raganos susirenka
raganos šoka
plaukai ant jų kojų tampa adatom, jos išbado akis negyvom sraigėm
4x4
4.43
4.43
4.43


aš turiu tabako
turiu savo esmę sudėtą į voką
drebantį voką


neturiu nieko
net kvapo ant pirštų
net laiko


įniršis
virš mano mažo visko
mano klyksmas lietun
tarp manęs ir manęs


visos veidrodžių begalybės
šią akimirką skyla.




šitaip atskyla dar viena
neišgirsta, neišklausyta
mano dalis.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter