and death shall have no dominition

dainuoju kaip Rilkė. Rilkė, kuris persismelkė į mano sąmonę

savo Dievo artumu. dievo artumas atitolina visa kitą, ir aš pamirštu kad po mirties nieko nėra. pasidaro baisu. duobė krūtinėj. susiveliu plaukus ir kažkur šiaurės mėnulio šiaurės aky skaičiuoju likusias valandas

užmingu Rovaniemy. užmingu ir nebegaliu pabusti. Tai Mackus, Mackus blaškosi mano mirtyje neduodamas man ramybės ir gulbės plunksnų po kaklu. aš surinkčiau jas ir užauginčiau sparnus savo baimėms, visiems savo spalvotiems nieko pilniems stiklainiams, kad bent būtų ramiau.

aš negaliu užmigti, Tūla. 

nebegaliu užmigt. 

mano širdis šokinėja, man skauda krūtinę. 

kas dieną. 

kiekvieną supistą dieną 

man dreba rankos

Algimantai, kaip ten? kitoj pusėj? kaip ten? ar aš būsiu žuvim? prašau, leisk man būti žuvim. Kažkada mačiau tokią plaukiančią dangum, tada pagalvojau, kad visi mes - keistos milžiniškos dievo upės atome gyvenančios bakterijytės. leisk man būti žuvim (ne ichtusu ant kažkieno bamperio). žuvim.

taip nardyti po kažkieno dumblėtas akiduobes be širdies skausmo

taip nardyti

...