čiumpi velnią už uodegos ir suki
suki savo pamiršta kalba
suki nepradėta mokytis kalba
suki nenaudojama žmonių kalba
suki tikėdamasis lengvo išrišimo ir galų gale
il faut
ir enchante
ir per minkštas megztinis
ir per negrubios rankos
man gėda, meile mano
man gėda kiekvieno mažo dalyko, net nuleist galvą iš gėdos, prieš save, prieš damas ir prieš ponus, kurių nepažįstu. aš bijau, kaip kad visą gyvenimą. bijau pasakyt, bijau nesakyt, bijau persistengt ir vėl iškrist iš minčių ir eilučių, kurių neturiu. aš vaikštau neišrašomos poezijos briauna, ir mano kojos kraujuoja.
aš nebegaliu
tiesiog
neišeina
suki savo pamiršta kalba
suki nepradėta mokytis kalba
suki nenaudojama žmonių kalba
suki tikėdamasis lengvo išrišimo ir galų gale
il faut
ir enchante
ir per minkštas megztinis
ir per negrubios rankos
man gėda, meile mano
man gėda kiekvieno mažo dalyko, net nuleist galvą iš gėdos, prieš save, prieš damas ir prieš ponus, kurių nepažįstu. aš bijau, kaip kad visą gyvenimą. bijau pasakyt, bijau nesakyt, bijau persistengt ir vėl iškrist iš minčių ir eilučių, kurių neturiu. aš vaikštau neišrašomos poezijos briauna, ir mano kojos kraujuoja.
aš nebegaliu
tiesiog
neišeina
I
Žaliame vandeny
(jis artėja juodo sutemusio miško)
atsispindi pavargę mūsų kūnai
Žaliame vandeny
(jo paviršiuje įsmigo sidabrinis mėnulio lankas)
žaidžia mūsų berniuko siela.
Žaliame vandeny
mūsų kūnai yra šalti
ir žaliame vandeny
berniuko siela taip pat yra mirus.
Komentarai