mačernis ant mano galvos
su savo šliaužiančiu langu
galėčiau tiest koją nuo balkono krašto - ten nieko nėra. man gėda. man baisu. galėčiu pasikart po ispanijos saule jei viskas pavyks, tada nebus nieko, kas stabdo
nes aš darau savo klaidas, miela, ir man nuo jų skauda.
nes aš nemoku jų padaryt iki galo, taip, kad nebūtų kur grįžti. gal jau dabar nebebus. gal pagaliau viskas, kas krito - iškrito. gal jau ir nebereikės. nes pripažinkim, taip tebūtų ramiau.
aš parašiau
tai su šituo baigta.
aš parašiau, ir nusviro ranka.
kojų pirštais skausmingai spalvotom vilnonėm kojinėm vaikštau neliesdama žemės.
sakyt serre-moi
sakyt j'ai envie de toi
sakyt
išeinu ketvirtą valandą ryto ir negrįžtu iki kol nepagaunu paukščio
kol nesutraiškau jo galvos į stiklą ir nenurimstu kažkieno pataluose
aš nebenoriu turėti savo lovos
nebenoriu turėt namų kurie nėra namai
aš noriu gyventi blykstelėjime
su savo šliaužiančiu langu
galėčiau tiest koją nuo balkono krašto - ten nieko nėra. man gėda. man baisu. galėčiu pasikart po ispanijos saule jei viskas pavyks, tada nebus nieko, kas stabdo
nes aš darau savo klaidas, miela, ir man nuo jų skauda.
nes aš nemoku jų padaryt iki galo, taip, kad nebūtų kur grįžti. gal jau dabar nebebus. gal pagaliau viskas, kas krito - iškrito. gal jau ir nebereikės. nes pripažinkim, taip tebūtų ramiau.
aš parašiau
tai su šituo baigta.
aš parašiau, ir nusviro ranka.
kojų pirštais skausmingai spalvotom vilnonėm kojinėm vaikštau neliesdama žemės.
sakyt serre-moi
sakyt j'ai envie de toi
sakyt
išeinu ketvirtą valandą ryto ir negrįžtu iki kol nepagaunu paukščio
kol nesutraiškau jo galvos į stiklą ir nenurimstu kažkieno pataluose
aš nebenoriu turėti savo lovos
nebenoriu turėt namų kurie nėra namai
aš noriu gyventi blykstelėjime
Komentarai