aš žinau
            



              ir tai nėra paradoksas
kuo arčiau aš tolinuosi link jų
tuo garsiau jie bando man kažką pasakyti



savo - ne savo balsais.
aš galiu atsiprašyti, galiu keliaklupsčiauti - nemoku gyvent savarankiškai ir be komplikacijų, be skausmo.
aš susikuriu sau vėjo malūnus, kad turėčiau ką veikti.
nuo žiedo prie žiedo
nuo vieno prie kito
čia turėtų būt brūkšnys, bet jis tiesiog per ilgas


aš nori nakties ir vyno 4 ryto po stalu.

aš noriu apsikabinti tave ir knygą ir sėdėt taip. tiesiog sėdėt tyliai šnabždant svetimas mintis. ir tai būtų mirtis. pati saldžiausia, pati trokštamiausia mirtis, kokią tik galėčiau gaut.

tai kas verta daugiau?



iš kažkur užuodžiu vyną ir pavasarius.
užuodžiu laiką, kai nereiks niekur skubėt, nes turiu 2 recenzijas, neparašytas.
turiu neiškeptą cukiniją

turiu neišspaustą iki galo norą gyventi

tai kas verta daugiau

mano mirtis ar jūsų gyvenimas


kada nors
kai turėsiu progą



gal kada nors

aš susigražinsiu savo nekasdienybę.
nes tai truputį smaugia.
nes man reikia nemiegoti, kai noriu.

nes mano miego trūkumas mane lengvai žudo, ir aš pavargstu greičiau nei turėčiau.
nuo laukimo.



tad ech..

arata su pienu. neparuošta vištiena.



je m'appelle Claude

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter