where do my bluebird fly

į mano kiemą teprikrito lapų, manęs niekas neįsileidžia pro uždaras duris, o kartais per greitai jas atveria dar nespėjus išlipt iš lifto dangun.

nes tegaliu paklaust, ar tik ne mano pabaiga bus geresnė nei jūsų visų, ar ne man mirtis bus geresnė.


roiba, roiba ant mano sienos, roiba ore ir mažas neišsipildymas

išsipildymas. aš išvažiuoju. palieku. išskrendu. manęs negalima ir nereikia ieškoti. mane reikia pamiršti.

si no, dadme la muerte



cukinijomis pakvimpa rankos, pakvimpa roibos orandžiniu spindesiu, atvių žibintų orandžiniu spindesiu, mano sušalusiu kūnu,

viskas tiesiog per greitai. aš noriu klausti,ar darau viską gerai, ar tik nebūsiu susimovusi, ar tik nebūsiu dingusi kažkur nuo savęs, per toli nuo savo sielos ir

ir išsidalinusi

mitozė

mejozė


nebeliko poezijos, liko purvas. nebeliko muzikos, tik lengvas džeržgesys ausyse. dabar žinau, kur turiu eti. greičiausiai žinosiu dar porą mėnesių, tada viskas vėl apsikeis, ir aš eilinį kartą iškrisiu iš medžio. galva žemyn, kad išsikrėstų dar tas paskutinis vidaus centukas, kuris kažkur užsiliko ir aš subyrėčiau kaip tuščia kiaulė taupyklė.

nes mane galima naudoti kaip tuščią kiaulę taupyklę.
truputis pramogoms, truputis dvasios amybei, truputis šiam bei tam

aš ištuštėju. ištuštėjau. bijau.
dieve, kaip bijau.