almost blue

mane truputį spaudžia. šitas buvimas.
šitos svetimos gatvės
šitie ne žmonės

aš nemoku su jais kalbėtis, nors kalba kaip ir žinoma

sielos nesusikalba
nesusikalba taip, kad net kvėpot sunku
parulskis sakė kad
"nesikalbantys mirusieji dar baisiau, nei vienas kitą žudantys gyvieji"


prašau, apkabinkit kas nors




jie sako, čia ispanija, čia fiesta,

aš sakau
jų šypsenos netikros. aš jų bijau
bijau ne tiek, kad neužkalbinčiau
aš tik nenoriu turėt nieko bendra su tuščom sielom

su purvinom ir prigrūstom mėšlo sielom



pauzė


man patinka prieš miegą įsivaizduoti šamą su braške burnoj plaukiantį per interstellar kosmosus
pro visas knygas kurias išmėčiau iš "kitos" pusės

neišeik
neišleisk manęs
tiesiog neišleisk



šitai yra sunku. sunku iki grabo lentos.
sunku taip, kad net vanduo tampa nebeskanus
arbata nebešildo
lauke 20, o tu drebi ir nesupranti kas darosi


aš vengiu žodžio "vienatvė".
šitai tėra tremtis.
tik tremtis.

mano sibiras velniškai šiltas

tai tiek.