aš esu uostas, į kurį niekas neplaukia.
nesu uostas prie jūros. niekad jos nemačiau, matyt niekad ir nepamatysiu. tai tik rankos per silpnos ištiest į ką nors. dieve, jau tiek kartų tiesiau. įmane plakas plaštakės ir ispaniškos nakties šaltis, sumišęs su kažkieno riksmais, keisto andalūzijos vaikino vaistų kvapu, kurio tiesiog norėčiau nejaust.


prašau, ištraukit mane iš viso šito. kaip nors.
ištraukit, duokit kur prisišvartuot. ko įsikibt. maldauju.

bent laišką parašykit.




aš jau nebeturiu kam rašyt.

niekam.
tik tamsai, tylai, kasnakt apsikabinamai pagalvei ir kavai, kurios niekaip nesubaigiu išgert. naktim, rytais. o šitaip plyšta, siaube, kaip plyšta.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

gimme shelter