alice

dabar taip:

tas, kas rašo šitą tekstą yra ir nėra tas, kas Tu galvoji, kad yra.

einu tablečių užgerti cheminiu birzgalu.

save aš kuriu žodis po žodžio, čia, leksiškai, raštu, nes taip vyksta pasaulių tvėrimas ir trėmimas ir mano paties kaip personažo kūrimas. mano egzistencija sutelpa ir negali perlipti žodžių, kuriuose egzistuoju ir kaliu. negaliu ištiesti rankos toliau nei puslapio ar eilutės rėmai; tai reiškia, kad negaliu perlipti sakinio, o jei ir perlipčiau, tai būtų jau kažkas kitas, ne aš. tai būtų - ir retkarčais yra - fizinis keisto ir asocialaus žmogaus maketas, suprojektuotas į tokį pat keistą kaulų, plaukų ir odos gumulą.

vis bandantis pakilti ir atrasti savo "patumą". savo paties "patumą".

kartais norėčiau įkrist į kokią juodąją skylę. autofikciškai pribaigti save persikūnydama į kitą. mane ir kitą tuo pačiu metu. dedu galvą, jis būtų daug gyvesnis nei originalas.

intertextual overkill, sakytų kai kurie.

patylėti vertėtų, sakyčiau aš.

reikėtų balto triušio. reikėtų piliulių ir tylos. reikėtų mano mažumo. ir gaisro. ir dūmų.