Kartais būna taip. Kai nieko nematai pro vėją sukeliantį perdėtą akių drėkinimą ir plaukus, to paties vėjo siunčiamus laiškais ant tų pačių perdėtai drėkinamų akių. Kai kartais užuodi keistą svetimų drabužių kvapą ant savo dilbio. Kai kartais žmonės juokiasi eidami vieni. Ir nesuprasi - iš savęs ar iš prisiminimų. Kartais jie būna kaip duona. Ta duona, kuri nebūna karti. Kartais. Kartais galima pasiilgti ir rudens, kurio raudoni atspalviai kiekvienais metais vis kitokie. Kiekvienas metų laikas kvepia savaip. Visi jie kvepia vienodai - dar neišrastu kvapu, kurį geri į savo plaučius kaip niekada nesibaigiantį sapną. Kokios geros mintys kyla sėdint prie dvylikos žvakių. Kartais kyla sėdint žvakėje po vėju. Apie žmones. Apie laiką. Dažniausiai kyla klausimai. O leidžiasi atsakymai. Jie kaip balionai. Miesto mugėje. Kai groja vienas geresnių ansamblių - groja bliuzą. Ir niekas kitas jo nemėgsta. Tik Tu pats. Tos dvylika žvakių besisukančiomis liepsnomis. Visi metai. Visi apaštalai, jei t...
Pranešimai
Silver factory
kažkas priminė prisiminti filmą 'factory girl'. Pusmetis... Kiek jau prabėgo, o viskas atrodė negreita. Dveji metai, kiek nedaug, ir kiek ilgai, ir kaip stebuklingai tirpsta. Žmonės, kuriuos vadinti draugais gera ir nelabai, ir tie, kurie tokie pat svarbūs bet nebylūs. Kaip gera. Silver factory mūsų gyvenimo dalis. Sidabrinis fabrikas yra mes. mes esam sidabriniai. Viskas kas vyksta, vyksta atsitiktinai (ir ne tik). paleisti pavėjui jie tiesiog išsiblaškytų ir neberastų savęs, nes silver factory viskas vyksta tik veiksme, tik improvizacijoje, tik gyvenime. įkvėpta daryti kažką gero, kažką duoti, kažkuo mėgautis. tu įkvėpta saulei. tu saulė. raudona. juoda. rau d ona. ju oda. raudona. juoda. r audona. ju oda. rau dona. juoda. ra udona. juod a. raudona. juoda .raudo na. juoda. ra udona. juoda. raudona. juod a. raudona. juoda. ra udona. juoda. raudona. j uoda. raud ona. juoda. raudo na. juod a. r au d ona. juod a. raud ona. ju od a. rau dona. ju oda. raudo na. juoda . ra...
Pretty women..
Mieloji, ar aš išprotėjau? Man atrodo, kad taip. Ne, NE! Tu tikrai išprotėjai. Neabejotinai ir negrįžtamai. Rūgšti mina. Bet aš atskleisiu Tau paslaptį: viskas, kas nuostabu, yra išprotėję. Švelni šypsena. Laimė. Dabar man visko pakanka. "Kaip nuostabu vėl dirbti tai, ką moki geriausiai". Viskas tiesiog taip tobula. Lengvas šokolado skonis burnoje. Keista romantika. "Dar iki pusryčių spėju patikėti bent šešiais neįmanomais dalykais" "Nuostabus gyvenimo būdas". JIE NEGALI BŪTI NETIKRI. AŠ NEGALIU BŪTI NETIKRA.