gentis

Man pradeda patikti rėkti kambaryje gaisro sirenoms besileidžiant mano purvina gerkle ir tyliai stebėt žodžius kartu su mediatoriais atsimušančiais į sienas. Jos sugeria garsą, ir viskas kartojasi iš naujo, nes tai laiko mano pasaulį suklijuotą. Nepatvariai. Grubiai. Kaip visada iki tol. Man patinka tęsti natą ir atidėliot sumautą pabaigą, lyg sakyčiau "Nagi, pabaigsiu kitąkart". Man pradeda patikt. Argi ne ta melancholija privedusi prie visiškos neapykantos ir viso to mėšlo, argi ne tas "See you at  the bitter end". Argi ne tas "patikti"=Placebo ? Argi ne suknista Adelė. Argi ne vardas. Argi ne tas kažkas, kirbantis sąmonėje iki nukritimo, rangantis mane pilkom sienom, stumiantis. IR AŠ RĖKIU.  Susivaldę žmonės sumautai lengvai šokinėja stogais, mesdami savo šešėlius į mano mintis ir užtverdami kelią šviesos duobėms, į kurias įkrentu retai, bet užtikrintai. Rent rent rent rent rent rent krent krent rent rent... I'm on my own. Spiritistiniais stal...

if only tonight we could sleep... they say the best things in life are free... So fuck you anyway, ir see you at the bitter end.  Tyliai nebesuprantu.

Visiems mums kartais reikia nušokti nuo aukščiausio pasaulyje stogo. Visiems reikia nuskęst Baikale, kad plaučiai pritvinktų šio to daugiau nei liūdesio, kad prisisemtų sklidiniau negu įmanoma. Tyliai nugrimzt laikinam dumble, su akmeniu parištu po kaklu ar švino gabalu prie kojų. Visi mes šekspyrai, sumautai romantiškai pamišę savo vienumoje ir tyliuose sąskambiuose, kuriuos kartais reiškiam kaip velniškai reikalingus. Nes - dammit - muzika yra suknistai didelė jėga . Kai prispaudi rankas prie krūtinės, kai spaudi jas į vidų, kai spaudi taip stipriai, jog, atrodo, lūš, supranti, kad kažko viduje smarkiai trūksta. Lyg toje vietoje būtų atsivėrusi lengva tuštuma ir siurbtų viską, ką tik įmanoma susiurbt, per šiaudelį ir ne tik. Spaudi rankas tol, kol supranti, jog kažkurios tavo dalies trūksta, tik net nenumanai, kurios. O kai paleidi... Visa tavo puzlė subyra į milijardus gabalų ir užlieja tave kaip suknistas lietus, ir viską sumenkina. Tada skylė pasidaro didesnė už tave. O tu sum...

Tik grodama supratau. "So let it out and let it in, hey Jude, begin You're waiting for someone to perform with And don't you know that it's just you, (...)" Tikrai, ko gi aš laukiu? Matyt, apsireiškimo.