Materija?

Noriu išgirst žmogų, normaliai grojantį gitara. Ne kokį kietą gitaros mokytoją, bet mano amžiaus, man lygiavertį ir, žinoma, geresnį. Nebegaliu, ir noriu pamatyt savom akim kažką. O dabar męs visi akli lyg ką tik gimę kačiukai. Skandint galima. Nes tiek daug nematom.

Visi išnaudojam tik max 15% savo smegenų galimybių. Ir tai, pagrinde naudojamės tik vienu pusrutuliu. Visatoj męs ne vieni. Marso urvai, tamsioji mėnuli pusė ir t.t. ir pan. Tik męs vienintėliai akivaizdžiai parodom savo egzistenciją. O tie žaliagalviai buratinai greičiausiai stebi mus iš aukštai. Kaip kokį kompiuterinį žaidimą ar filmą. Ir žiūri, kuo viskas baigsis, t.y: kaip męs ankščiau ar vėliau sunaikinsim vienas kitą.

Dar viena mano versija: kažkas mus tampo už virvučių. Nemanau, kad gyvybė galėjo taip "atsitiktinai" atsirast. Nes varbu, ar tai Didysis sprogimas, ar prakeiktas meteoritas. Jei tame meteorite būtų buvusi gyva ląstelė, gyvybė jau būtų užsiveisusi jame ir prisitaikiusi prie jo sąlygų. Bet tai būtų užtrukę daug ilgiau... Gal net amžius.

Žodžiu, mano nuomone, mus kažkas "numetė". Ta prasme, davė pradžią. Kažkoks didesnis protas ar būtybė, kurį žmonės vadina Dievu. Gal tai tas krikščioniškasis dievas, gal kuris iš kitų daugybės religijų. Bet mano nuomone, tai kažkoks gyvai mąstantis materijos kūnas ar atskiras genialus protas, kuris mums neleidžia visko iki galo užbaigt. Kad ir su tom evoliucijosir sukūrimo teorijom. Abiem kažko trūksta. Ir jei męs galų gale sužinotumėm trūkstamas detales, męs prisikastumėm prie to visagalio Aukštesniojo proto. Ir tada, - jis pats tai suvokia, - jam būtų šakės. Dėl to, manau daug kas nūsų tikrovėje taip ir liks neatskleista.

heh, puiku.
lets spangti toliau.