Kokie mes vištos ir baterinės fermos.
Oficialus 488 pranešimas.
Vot.
Linksmas grizlis rašė apie savęs paieškas. Štai vat viskas:
Pasitikintis, savarankiškas, sumanus ir jautrus paauglys turi visus šansus sėkmingai identifikuotis kaip asmenybė.
Nepasitikintis, drovus, pilnas kaltės ir nevisavertiškumo jausmo paauglys negali susivokti savyje, nes visi psichosocialiniai vaidmenys supainioti. Žinoma, tokiam žmogui labai sunku pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią.
Manau, esu prakeiktas antrasis variantas. Kartais. Nors iš tiesų, tai persipynus per abu.
gerai einu pie esmės, ty: vištų.
Mano šiandieninė filosofinė mintijimų serija. Suvokiau, kad visą gyvenimą troškau laisvės, kurios niekada negausiu. Taaaip, galiu atsikratyt visų žmonių, ryšių, daiktų ir t.t. ir pan, bet niekaip neatsikratysiu savo kūno ir gyvybiškai svarbių jo funkcijų, su kuriomis esu suknistai surišta gyvybiniais saitais. taigi, laisva galėsiu būti nebent po mirties.
Paskui skaičiavau po skambučio laiptais plaukiančių individų galvas minioje. Suskaičiuota lygiai 167 galvos. Ir supratau, kad męs laikomi kaip vištų baterinėse (ar panašus ten pavadinimas) fermose.Visą dieną mus varinėja iš vieno narvelio į kitą, paskui nuvaro paėst, tada šiek tiek pavarinėja po kūno kultūros salę, kad dar liktų mėsos šiek tiek, visą mielą laiką skiriam smegenų ląstelių perėjimui, o šviesą įjungia dėl įvairumo, t.y: intrigos, kad būtų ko laukt. Tai galima vadinti stimulu gyvenimui.
Dar supratau, kad męs niekada nemirsim. Nes męs net negimę. Mūsų būtis suknistai keista, nes viskas ką matom net nėra gyvenimas, o tik kažkoks daiktinis butaforinis suknistumo laipsnis, kurį parodo mūsų per gyvenimą išmoktos žinios, kurios galų gale nieko nereiškia, nes męs net negyvenam.
Kaip ir viskas, mieli.
Miegot, rupūžės.
Vot.
Linksmas grizlis rašė apie savęs paieškas. Štai vat viskas:
Pasitikintis, savarankiškas, sumanus ir jautrus paauglys turi visus šansus sėkmingai identifikuotis kaip asmenybė.
Nepasitikintis, drovus, pilnas kaltės ir nevisavertiškumo jausmo paauglys negali susivokti savyje, nes visi psichosocialiniai vaidmenys supainioti. Žinoma, tokiam žmogui labai sunku pasirinkti tolesnį gyvenimo kelią.
Manau, esu prakeiktas antrasis variantas. Kartais. Nors iš tiesų, tai persipynus per abu.
gerai einu pie esmės, ty: vištų.
Mano šiandieninė filosofinė mintijimų serija. Suvokiau, kad visą gyvenimą troškau laisvės, kurios niekada negausiu. Taaaip, galiu atsikratyt visų žmonių, ryšių, daiktų ir t.t. ir pan, bet niekaip neatsikratysiu savo kūno ir gyvybiškai svarbių jo funkcijų, su kuriomis esu suknistai surišta gyvybiniais saitais. taigi, laisva galėsiu būti nebent po mirties.
Paskui skaičiavau po skambučio laiptais plaukiančių individų galvas minioje. Suskaičiuota lygiai 167 galvos. Ir supratau, kad męs laikomi kaip vištų baterinėse (ar panašus ten pavadinimas) fermose.Visą dieną mus varinėja iš vieno narvelio į kitą, paskui nuvaro paėst, tada šiek tiek pavarinėja po kūno kultūros salę, kad dar liktų mėsos šiek tiek, visą mielą laiką skiriam smegenų ląstelių perėjimui, o šviesą įjungia dėl įvairumo, t.y: intrigos, kad būtų ko laukt. Tai galima vadinti stimulu gyvenimui.
Dar supratau, kad męs niekada nemirsim. Nes męs net negimę. Mūsų būtis suknistai keista, nes viskas ką matom net nėra gyvenimas, o tik kažkoks daiktinis butaforinis suknistumo laipsnis, kurį parodo mūsų per gyvenimą išmoktos žinios, kurios galų gale nieko nereiškia, nes męs net negyvenam.
Kaip ir viskas, mieli.
Miegot, rupūžės.
Komentarai