budėjimas

amžinas, nesikeičiantis miegas trise-viename. rūkai virš mūsų, mirš visko, drebančios nekylančios saulės spinduliai, kelios laimės, kelios pakalnės tomis naktimis vis dar migdo paburkusią sielą. o atrodo, gimiau. o atrodo, kad gal.
gera jausti kažkieno petį po savo atsvara, nors ir skauda smilkinį nuo spaudimo ar miego. galvojau, kad napoleonas nieko nebevertas, nieko neturėjęs paranoikas, žemės ir tiesos - savo tiesos - apsėstas medis, kažkada nukirstas kaip ir šimtai kitų.
tavo kaklo duobutėje rytas - pasakyčiau, jei dabar būtum.
vidines drebules reikia iškirst, reikia išravėt daigelius anksčiau laiko.

virš laužų pakyla dar nematytos skraidančios lėkštės. aš nepradedu išmylėti. kalbu česnakais ir kitom daržovėm. gera. kalbu buda. kalbu po stalu susirietusi savo vienatiniam sijone. kalbu Stankumi, neiškalbėtu Stankumi, neišmoktu Stankumi, spaudžiu jo nesamą ranką, būsimą ranką.
paleisti viską? paleisti, gyventi ramiai? skaudant?
palesti viską. paleisti, gyventi ramiai. net ir skaudant.
nustos juk. pats uždėjai trauklapį (ar tik arbatos, kad pritrauktų šiek tiek sielos į mano pagalvę)
trečią akį po kojom.
tris ratus ant smėlio.
aukštos natos. dainos. sizifas.
nebėra stop juostų. tik laikas.
pasibaigęs, einantis, neegzistuojantis.
tavo sapno duobutėje rūkas - nes tikrai rūkas, nuo plaukų, virš keistų bandelių su obuolias plevenanti žalmargės vizija.
belaukiančios rasų žalmargės dievo veidu.
peršauta koja, skaičiuojančios paskutinį savo pusdienį.
sekančios pasaką apie dievą.
sekančios dievą kaip rūką.
virš visų apleistų pastatų ir duobučių.