tiesiog sakyk man ką nori
apie laiškus, kurių neišisunčiau, apie vietas, kuriose buvau ne savo laiku, apie mažas gyvybes tų, kurie gyvena kažkur pakeliui namo. aš nenoriu grįžti. nenoriu grįžt.
man gerai mano mažoj būty. man gera vienai ir tik vienai su savim, paišyt ir gert kavą iki 3 ryto, tik gitaros pasiilgstu. man gerai, man gerai, man
dieve mano, aš tiesiog pavargstu būt.
tik tiek.
baigiu Kantą ispaniškai. skaitau Don Kichotą. ispaniškai. aš kalbu ispaniškai ir nebemoku tart žodžių savo gimtąja kalba. tolstu stipriai ir greitai, nes man niekada nesisekė palaikyt santykių šituo tolimuoju ryšiu. tokie santykiai byra, o aš jų ir nelaikau.
po pastarųjų dienų tebijau kad Barcelonoj mane nutrenks mašina taip ir nespėjus pamatyt tavęs dar kartą. vos tik išlipus.
man lūžta dantys, dreba rankos, ir sunku pripažint, kad sunku.
tiesiog tylėt ir susisukt į kamuolį.
nes nei tarp vienų, nei kitų nesijaučiu sava.
niekad ir niekur nesijaučiau sava.
tai kaip galiu būt labesnė kaip
kaip, po galais, dieve, galiu būt ramesnė
kur manyje telpa mano siela
jei viskas tėra maži impulsai ir instinktai
jei tu net nenori girdėt apie mano mažus instinktus ir impulsus
jei turiu nusirėžt viską, ką turiu tiesiai prieš tave tada, kada pareiški kad ne
ech
dieve, aš tiesiog stengiuosi
aš tik stengiuosi
tiesiog
susitvardai
susitvardai ir tiek.
jie nemoka ištarti net tavo vardo
net taviškiai nebemoka
norėčiau tikėt, kad bent jaučia
apie laiškus, kurių neišisunčiau, apie vietas, kuriose buvau ne savo laiku, apie mažas gyvybes tų, kurie gyvena kažkur pakeliui namo. aš nenoriu grįžti. nenoriu grįžt.
man gerai mano mažoj būty. man gera vienai ir tik vienai su savim, paišyt ir gert kavą iki 3 ryto, tik gitaros pasiilgstu. man gerai, man gerai, man
dieve mano, aš tiesiog pavargstu būt.
tik tiek.
baigiu Kantą ispaniškai. skaitau Don Kichotą. ispaniškai. aš kalbu ispaniškai ir nebemoku tart žodžių savo gimtąja kalba. tolstu stipriai ir greitai, nes man niekada nesisekė palaikyt santykių šituo tolimuoju ryšiu. tokie santykiai byra, o aš jų ir nelaikau.
po pastarųjų dienų tebijau kad Barcelonoj mane nutrenks mašina taip ir nespėjus pamatyt tavęs dar kartą. vos tik išlipus.
man lūžta dantys, dreba rankos, ir sunku pripažint, kad sunku.
tiesiog tylėt ir susisukt į kamuolį.
nes nei tarp vienų, nei kitų nesijaučiu sava.
niekad ir niekur nesijaučiau sava.
tai kaip galiu būt labesnė kaip
kaip, po galais, dieve, galiu būt ramesnė
kur manyje telpa mano siela
jei viskas tėra maži impulsai ir instinktai
jei tu net nenori girdėt apie mano mažus instinktus ir impulsus
jei turiu nusirėžt viską, ką turiu tiesiai prieš tave tada, kada pareiški kad ne
ech
dieve, aš tiesiog stengiuosi
aš tik stengiuosi
tiesiog
susitvardai
susitvardai ir tiek.
jie nemoka ištarti net tavo vardo
net taviškiai nebemoka
norėčiau tikėt, kad bent jaučia
Komentarai