Žmonės man sako, jog esu uždara. Didelis pliusas. Lapai jau seniai nukrito. Matyt dėl to, jog ne kiekvienam taip, ojjjjj kaip neeee. Laukiu savo rudeniško hipizmo pasėkmių, seno Zenit'o ir dar daugiau valandų su metalo siūlais apvytais pirštais. Rytoj nešu klasiokei kefyro gimtadienio proga. O jei rimtai, aš baisiai sergu. O vieninteliai vaistai uždarė duris ir dingo kažkur, kur ne man tenka egzistuot. Ar sugebėtumėte perklausyti 44:00 minutės trunkantį kūrinį? Gyvu protu ir širdimi? Jaučiu, kaip manyje, su kiekviena diena vis labiau, apsigyvena teatrinė būtybė. "Pabučiavimas tavo buvo karštas ir trumpas" - gyvenime nesugebėsiu. Šiurkštiems žmonėms nelemta turėt gražių dalykų. Na, nebent, kaip jis sako, balsą. Iš vidaus atryju aistros gniužulą ir pasiunčiu augančiai charizmai - juk viskas netikra. Gal visgi paglostysit kaip katę? Pati užlaužiau sau rankas, užtrenkiau slenkstį ir numečiau stiklo raštelį tėvams - matyt, negrįšiu. heh, šekit minutę s...
Pranešimai
fuck
heh, kiek kartų šitai skelbiau? jie atėjo manęs pasiimt - taikliai, sumautai taikliai mėtė į duris brazdesius. o ir kaipgi kitaip. "surask ką nors kitą, mielą ir gražų, kad galėtų manęs neprimint" sielos broli, sakai, cafe, huh? ir atleidžiu tau visas tavo nuodėmes. lengvai siūbuoja lubos. Godaro montažas daro savo? būtent. jautiesi lyg būtum radęs kažką, bet niekaip nesupranti, ką. o ir rytiniai as if jau niekada nebebus tokie. už viską - vienuolika tūkstančių akių. lyg senas maldininkas sudedi rankas ir verki prie Marijos statulos. ir man tai atrodo begėdiška. ir aš pripažįstu tai melu. ir man viskas verda koktumu per kepenis link skrandžio. juk visai nejauti, kai tai sudegina širdis. nes jie privalo kažkuo tikėt. nes tikėjimas Kažkuo yra dovana, kurią toli gražu ne visi gaunam. vakar paskambino pažįstamas. tikintysis. ir pasisakė verkęs prie Marijos statulos Šiluvoje. Labas vakaras, ponios ir ponai. užmėtykit mane po vakarinio spektaklio ne rožėmi...
šiandien aš fenas
heh, pučia pučia pučia. man atsivėrė trečia akis, nupaišyta su mėlyna biliardo kreida ant kaktos. Ant Mano kaktos. juk kartais tu visai ne su jais, hm? Akropolių daug, o Babilonas buvo tik vienas. būtų gera, kad nė vienas iš jų nebūtų net gimęs. arba kad aš būčiau negimus. heh, tyla. tik pučia mano ausys amžiną giesmę. vakar išmečiau šlepetes ir atliekamą dantų šepetėlį. supratau, jog mano spintoje niekas neapsigyvens. bent jau ateinantį amžių - garantuotai. lyg iš penktadieninio Donnie Darko - krūtinėje atsiveria skaidri skylė. ji lekia. lyg guminukais, lyg baltu vandens sluoksniu būtų galima viską paaiškint. bet juk ne viskas telpa tik tarp baimės ir meilės. o gal? galų gale jie pasibučiuoja, ir viską užtvirtina happyend'u. what a piece of shit. susikibę už rankų eina į horizonte degantį medį. kur devyni lekia, dešimtas nereikalingas. o visgi, geras dalykas vieniša kelionė namo visiems galvojant, jog saugiai krataisi daugiabusu. amžinas dangus ir ėjimas į ...