gentis

kažkas sušunka pirmyn romantikai . norėčiau tau pripilti pilnus plaukus lietaus. norėčiau, kad tavo plaukuose dūgztų bitės. ak.  tavo plaukai - tavo plaukai, aš jų nepažįstu. jie radioaktyvūs, jie tarsi pasiskolinti. man paskilę pirštai, man paskilusi siela, ir negaliu daugiau liesti armonikos. baltas fortepijonas užrakintas. užrakintos mano sielos kertės, jos užsirakino vakar gulint žolėje, neištariant nė žodžio, nes žodžių nebereikia, atleisk man. atleisk ir tu. tikrai. nesijaudink. mes dvikrančiai dvikraičiai katinai ar šunys. dar nežinau. kodėl katinai visada atsigula prie mano galvos. šitai žinau, anie taip akivaizdžiai nusistekenę - jie nori išlakti mano smegenų pieną, brangų smegenų pieną, du litai kg. smuikai. paganinis viena styga grojo. o tu ar sugrotum man šypseną. sugrotum man lietų? sugrotum, žinau, kad sugrotum. tik aš jau neaimanuočiau, man pirštai paskilę, vienintelis garsas kurį dar galiu tau išleist tai stipinų garsas. tai stipinų garsas paukščiui skrendant. pa...

žinai, dabar jau kažkaip geriau, na, tikrai. iš esmės taip neturėtų būt. bet, po galais, taip geriau! matyt, dažniau reikia parašyt kažkam ketvirtą valandą ryto. tiesiog. matyt dažniau neverta vynioti visko į vatą ar tik keistus arbatos pakelius po 0,99 lt dažniau klausytis the doors dažniau. tiesiog dažniau būti. atrodo, plaučiai lengvėja. pati lengvėju. suprantu, ką daryt, kad imčiau kilti kaip helio balionas. man sekasi. neskauda. o turėtų. matyt, tiek man ir tebuvo. to . viso. vėl imu groti. vėl rašau laiškus. tai taip nepaprasta. bet gal čia viskas tik dėl pienių pūkų besikraipančių gatvėse. gal dėl tų šešiasdešimt kelių dienų iki jų . gal tik dėl to, kad pabaiga arti. mėlyni pirštai. pro vieną ausį, pro kitą ausį. siela rezonuoja rezonuoja rezonuoja ką? lack of lack of its not a lack of  sakau, kitas, sustok. jaučiu kažką. jau pirštuose. nejau vėl ateina laikas pradėti iš naujo? po tiekos nelietimo naktų? gal šianden miegosiu. katile. kartu su suktais telef...

kažkas įstrigę gerklėje. kažkas ne gumuliško, bet iš praeitos nakties. klaikios rankos ant mano liemens, ant mano iš nuovargio, iš kažko vemiančio liemens. ak. juk tai tik atodūsis prieš viską. paliktos mokyklos ilgesys, paliktų suolų ilgesys, paliktų mokytojų ilgesys, ilgesys, ilgesys... ilgesys ko? nejau? aš? pasiilgstu? ne. vėl skaičiuočiau nuo vieno iki trijų. vėl. bet apvaliosios o man kažko nebeleidžia. dar gerai nežinau ko. jos tiesiog iškerta skylę. išerta skylę mano kartojamuose "tiesiog" (cha, atv žinose šį žodį pasakiau gal n kartų), kelyje nukritusiame iš zombieland'o, dviračio stipinuose, mano bemiegės būties prakeiksmėliuose. gerai, rytoj einu. einu ir pasakau. mano. mintys. šokinėja. ne keista? nepakankamai puiku. tada važiuojam važiuojam kur? ant mano kalvos? eilinį kartą? visame kame dar taip išgyventa. mielas melas sau? ooo taaaaip. kažkodėl grįžo damien'as, kažkodėl jis vis dar čia. ar tai aš, ar tai mes vis dar kalbamės su juo iš anapus...

ir tebūnie kad kažkas yra, gerai? nes man pasaulio klaviatūra per didelė. aš nesugebu grot ja. ja groja dievas. tebūnie tai tavo dieviški žaidimai, gerai? nes lietaus esmė yra tiesiog užčiaupti žmones, viešpatie, kaip jam tai pavyksta?.. tai uodas ant tavo rankos - maža kraujo dėmė. ir ką? IR NIEKO. nes tu niekada nesukursi, niekada nepadarysi nieko tikresnio, už tą negyvą uodą tau ant rankos, už iš burnos šaltą dieną lekiančius šilto oro garus. nes tai yra juvelyrika, žinai? kas tu, kad ją gadintum? nes lietaus prasmė užčiaupti žmones. ir jei taip, po galais, jei jau viskas taip... duok dieve, duok dieve, aš tavim netikiu, bet jei kada iš neturėjimo kur dėtis apsireikši šitoj gatvėj, kur mano šešėlio dar būta, padaryk taip, kad kad galbūt lietus nežinau gelbėtų mano prakeiktą sielą.  algi, aš gal jau eisiu. užsimerk. baisu man. kvaily