gentis

leisk matyt leisk man pajust keistą begalybės alsavimą tiesiai įmano žandikalulį mėtom fredžiu merkuriu šyptelėjimu kas dieną manęs nebelikę esu kas esu ir jei tai yra tai, į ką visą gyvenimą ėjau kažkas tarp filosofjijos prastos filosofijos ir literatūros aš esu nusivylusi gyvenimu buda krišna kažkuo nes vos pataikau į raides viskas ką turiu yra jausmas amžinas gyvybės ir gėrio jausmas kai  duodu kažką šypt kitam kai atiduodu viską ką turiu geriausio kitiems ir jei esu kažkur tarpukely tarp visko kame esu tebūnie aš vistiek mirsiu bet bent jau neigdama esmę bent jau būdama minutėje kurioje iškvėpiu esatį kurioje myliu visa savimi kiekvieną kuriame esu kiekvieną prie kurio bent pirštu prisiliečiu. atleisk kad esu kad myliu šypt i took my love down to violet hill then we sat in the snow all that time she was silent still so if you love me.. wont you let me know.. ..

man viskas bus gerai. norėčiau tikėti. jei tik galėčiau tikėti. nieko daugiau nereikia. tik tikėjimo. ateitimi. meile. kažkuo. meilė - pagrįstai nuvalkiotas žodis. mano žandai paraudo. mano rankos dreba, tyliai ir švelniai. jos jau visad - tik tyliai ir švelniai, bent mintyse liečia tavo veidą nebelieka pavasarių, nebelieka raidžių. tik amžinas ir tartum tikras jausmas tartum, gal keistoka obsesija mano miegančios sielos dalelė jei tik turėčiau kavos.. dabar po pirmos devynios. ar tai turi reikšmės? enter shift pradėkim iš naujo mano žodžiai kartais turi prasmę. kartais jie migdo. kartais mindau juos tarsi menamus. kartais nutyliu tritaškis dvitaškis taškas gal greimas pasakytų kad ašara realiai viskas neturi reikšmės mano žinios mano neišbaigti jausmai mano riksmas į tamsą klaikioje nemigoje mano antrąkart minima neišbaigta meilė apsuk mano kūną triskart ir tai bus kažkas tokio, ką amžinai atsiminsiu. mano plaučiai jau amžiams suteršti ir net jei p...

mano pečiai kratosi nuo šalčio ir spirito kvapo. nuo tikėjimo būtimi. aš daug nekalbėsiu. jau seniai atpratau tai daryt. gali man priekaištauti jei nori, miela. tik kažkas mano viduje numirė. sudegė popieriaus lapai. aš nebyli. todėl tikiuos naivaus stebuklo - kas perskaitysi mano sielą. mano sielą, kurios jau gal netgi nėra. viskas kas nutinka - išblukę viskas ką patiriu - nereikšminga ir tamsu gyvenu tiktai kartą per dvi savaites, iki širdies pašaknų tikėdama kad šita mano liemenį apsivujus ranka bus tikroji. jau seniai nemačiau frenko sudie. sudie, mano broli.

na ir po juoko tyla na ir surišti tikrai leisgyviai velkami žeme jų kailis pamėlęs tose vietose, kur nagų nepasiekia raudonas vanduo mano pirštai suskilę mano pirštai kvepia šaltalankiais juose viskas sustingsta, pro tarpupirščius varva ruduo šypt. kažkaip per lengva apgauti save. lengva apgauti kad viskas gerai, kad štai jau visai nusivažiavau. bet juk gali būt ir dar blogiau. man nepatinka ten kur esu. aš nesijaučiu laiminga savo kūne, savo gyvenime. ir taip gera suvokt, kad niekada laiminga ir nebūsiu. nes į "ko tu nori" telpa tik žodis "laimė". nes čia per daug žmonių, ir nuo jų gali slėptis tik tarp dar daugiau jų. mylėti lestatą per daug rūkyti užpildyt plaučius karčiais dūmais arbata, citrina ir imbieru šaltu oru šešiolikto aukšto, kvėpavimu. nes meilės nėra jos niekada nėra. yra tik bijojimas, kad tai ne tas žmogus. nes nėra to žmogaus. yra eros'as ir thanathos'as yra semiotiškasis gyvybės ir būtis tirtėjimas raidėse limpančiose...