gentis

[21:36:28] Šarūnas: kaip sekas, seni? [21:36:41] Gintarė: nudegiau nugarą [21:36:43] Gintarė: mirtinai (tobulas pokalbis) nes rutina gali susidėti ir iš nestabilių dalykų. pvz keliauti kur nors. random. užsiimti dalykais. man patinka dalykai. lietus irgi gerai. sraigėms ir sliekams patinka lietus. po to ant šaligatvių vartosi jų žarnos, o niekas net dėmesio nekreipia. tai irgi "dalykai" man patinka opiumo kvapas kambaryje. tas medis ant sienos kurį paišiau dvi savaites. išplautas kaljanas ir krūva indų. neišryškinta juostelė kurpinėje. neužrašytos mintys apie alyvas, rašytoją sutiktą troleibuse su aštuonetu pomidorų ir pupmuruojančius, lūžtančius krūmus. ir audras. aš mirtinai nudegiau visomis įmanomomis prasmėmis. šypt. ir dar labiau nudegsiu. voke gulinėja keli alyvos žiedai. viską atiduočiau, kad lytų.

ir giedri žmonės nurimsta. kaip kokie jūreiviai nepasiekę krantų, kiekvienas jau seniai paskendęs savo sudužusios širdies laively. ir tik aš tokia laiminga šią sumautą aimirką. toks jausmas kad dabar tu čia. su manim. tu turi teisę. taip... paklausti manęs "Gintare?" o aš atsakysiu "taip?" ir mes gersim sumenkusią beprotybę. aš atsiprašinėsiu. tu teisinsiesi. šypt. ir mes girdėsim dėjuojančią jūrą. vilnelės bangos - tai deivės besimylinčios su dugno akmenim. tai mandalos ant jūsų rankų, gan kreivokos, mano girta ranka išvedžiotos ir bandytos paryškint likimo linijos ant delno. raudonai dažytos lūpos, kurias pskui phtoshop'insiu.. uždelsiu. aš išeinu. iš savęs. pradėsiu. gal pagaliau pradėsiu. kartais reikia palikt duris praviras, kad prasiskverbtų dulkinos šviesos pluoštas ir galėčiau raikyt jį kaip duoną - plikomis rankomis, užsimerkus. nes net akli jaučia saulę. o aš juk tik žmogus, vidumi švelniai suaugęs su miegu.

mano bėdos yra mano bėdos, joms čia ne vieta. atleiskit. tekartoju atleiskit. heh, desole. ironiškai šventa. galvoje kaukia šunys, visai kaip namie. kratais aploja. jeigu ne - supranti kad kažkas negerai. metas viska iškasti. metas pradėt iš naujo. ir ne tik man. šypt. sekt paskui Kenny Wollesen Kauno gatvėm ir kratyti galvą pašėlusiu džia zo ritmu ir just tarsi tą, šimtąkart skaitytą keruakišką prakaitą ant savo kaktos, savo žmogaus šilumą šalia. savo laiko, savo dvasios tekėjimą. jeigu kas būsit kaune 4.30 - 5.04, apsilankykit fluxus džia ze. nuoširdus patarimas. iškasami tušinukai ir mandalos. išsitraukiamas  zenitas. randamas pakaitalas arbata apipiltai ir neveikiančiai klaviatūrai. kvaila manyti kad tai padės. bet juk negalima sustoti. gali daryti ką tik nori, gali būti kuonori. daryti ką nori, būti kuo nori. net aklieji jaučia, kai vaikšto saulėje.  net jie. o ir aš šią akimirką tik verlelė pasaulio sraigtyne. tiktai vienas kapus bedailinantis, girg...

mano mama geria mano mama - kaip jos tėvas imu spjaudyti žmonėms į veidus ar čia tik aš išprotėjus, ar viskas ką matau. nes vieną dieną imi, atsibundi (čia tarsi šiaip sau, lyg tarp kitko), o iš visų pakampių ima piltis žinios žinelės apie nėščias klasiokes, drauges, pažįstamas, apie vedamas ir vedančius bendraminčius, bendraamžius, bendraraščius... apie žmones, kurie ant rankų greit nešios (ar jau nešioja) stebūklėlius, budos siunčiamus ne šiaip sau. jie mokys juos gyvenimo. mokys gyvenimo, kurio patys gerai nesuvokia supažindins su pasauliu, kurio nepažįsta. augins patys dar nesuaugę išlaikys būdami išlaikomi dėstys sumautą išmintį, kurią perskaitė "intelektualiose" knygose apie meilę ar kvailuose romanuose. kutens, mėtys į orą, skirsis, verks, mažamečiai vaikai gaudys orą taip kaip mano sesuo supančiota savo ištampytuose nervuose, dūstanti kaskart kai tik kas nors pakelia balsą. jie verkšlens. jie verks ant savo vyresnių vaikų rankų. atleisk, tėti. duok...