sapnai gyvena po dviem delnais aš telpu po dviem delnais ir raktikaulio kampu mažame kvape, laike, laike tokiame mažame kaip dalykai kurių neiškalbu. kurių nemoku apsakyt nes tai kas gi aš ar esu aš tada ar tik apsimetu, kad jau nebėr manęs kad jau visiškai, iki galo per daug galvojama galvojama apie visus cheers, darlin' apie visus skausmus ir kad jau baigta. kad jau nesvarbu. nors galgi gaila. galgi skauda. skauda. papurtai galvą. iškeli rankas norėčiau kada tau parodyt dievus prieš saulę kaip kokį sumautą kaleidoskopą ir vėją tarp pirštų ir kregždes tarp pirštų pirštus tarp pirštų mano akys kažkap paskęsta šitam saulėlydy, šitam saulėteky ketvirtą ryto riedant šito miesto gatvėm trūkčiojant nuo oro nuo kiekvienos poros gyvumo delnuose turiu stiklainį su debesimis po delnais po dviem delnais turiu save turiu tavo delnus šitą vakarą šitą įkvėpį per šitą miestą besitęsiantį jausmą viens du viens du vien...
Pranešimai
nes dabar viskas tener que maži laipteliai kaklu tylus odų šiugždėjimas spintoj. ramybė. las fantasmas tienen que ir de mi sueño a tuyo de mi sueño a tuyo de mi sueño a tuyo viskas yra kvapas vaikštantis mano menkais koridoriais svetimi marškiniai ant svetimų mano pečių tyrinėjimas ir padidinamasis stiklas mažo archyvo kaupimas, vien tam, kad atsiminčiau galiu užsimerkt ir niūniuot atsitvėrus plaukų siena prieš saulę jie truputį užsidega, ir gėda pasimeta kažkur. greičiausiai po stalu, šalia manęs, jau baigiančios išlįst. ilgėja dienos. jau ne "ačiū dievui". "nesvarbu kad sustabdė atiminę naktis nušviečia ne kuproti gatvių žibintai paryčiais susirenkantys savo atvaizdus lyg sutraiškytas apelsinų žieves ne osram lemputės taupančios elektros energiją bet eikvojančios širdį ne žvakės tarytum nemylimos moterys storėjančios nuo savo ašarų jei nebūtų priimtas nepilnamečių apsaugos nuo tikro gyvenimo įsta...
maži itališki žingsniukai degančio meškino akys. sapnavau dušo žele ir tai, kad viskas vyko, tėra dar vienas mažas stiklo kamuoliukas. aš jų turiu šimtus. kažkur namie, po lova. kaip koks dominique bretodeu. aš nežinau, ar reikėta. ar gerai šitai. ar buvo būtina/neišvengiama/banalu. tik tiek, kad tam buvo privaloma panaudot antspaudą. visi pažymėjimai ir kiti rimti dalykai užantspauduoti, su gražiais, įmantriais parašais ir didelių vyrų pavardėmis. aš ne vyras. ne didelis. neturiu gražaus parašo. tik purvu išmuzotas batas pėdkelnes ir garstyčių spalvos suknelę. ir raudoną kaspiną. ir degančios meškos akis. numiršta maži dalykai. mano rankovės tampa permatomos ir aš lėtai atvirstu į vasarinę keistų hipių deivę, kuri nuoga ar su rūbais maudosi svetimuose vandens telkiniuose. man patinka, kaip drabužių sunkumas traukia kažkur žemyn, kaip kapstaisi ir klausi, ar pasieksi tiltą ar bent tą vietą, kur kojomis bus pasiekiama žemė. ar dar pasieksiu žemę užversti galv...
neišsiųsta
let me sing you a waltz bijot pakelt akis. bijok. bijok. bijok. tu neištversi vasaros, tu neištversi šitos dienos, šitos nakties šito visko. nes to per daug. per mažai tavęs. per mažai laimės. viskas tik mažutėlyčiai nedeminutyviniai žodžiai užmaskuot laikui. susiriest į savo paryžių. apsikabint savo senamiestį ir naktis ant supynių. mažus valsus. mažus vakarus. kaip tyliai nutolt, m?.. aš neturiu aniuolo auksinių plaukų bangelių aš neištversiu vasaros aš per mažas per laikinas per negyvas nagi, užkask. prisiplot prie sienos kakta, jaust šaltį. atsitraukt. labai jau laikinas nykštukas blogoma akim praleidžia ėjimą liūdesio gatvėse pilna. dieve, kaip dabar užmigt maldauju kaip užmigt