gentis

mano mama geria mano mama - kaip jos tėvas imu spjaudyti žmonėms į veidus ar čia tik aš išprotėjus, ar viskas ką matau. nes vieną dieną imi, atsibundi (čia tarsi šiaip sau, lyg tarp kitko), o iš visų pakampių ima piltis žinios žinelės apie nėščias klasiokes, drauges, pažįstamas, apie vedamas ir vedančius bendraminčius, bendraamžius, bendraraščius... apie žmones, kurie ant rankų greit nešios (ar jau nešioja) stebūklėlius, budos siunčiamus ne šiaip sau. jie mokys juos gyvenimo. mokys gyvenimo, kurio patys gerai nesuvokia supažindins su pasauliu, kurio nepažįsta. augins patys dar nesuaugę išlaikys būdami išlaikomi dėstys sumautą išmintį, kurią perskaitė "intelektualiose" knygose apie meilę ar kvailuose romanuose. kutens, mėtys į orą, skirsis, verks, mažamečiai vaikai gaudys orą taip kaip mano sesuo supančiota savo ištampytuose nervuose, dūstanti kaskart kai tik kas nors pakelia balsą. jie verkšlens. jie verks ant savo vyresnių vaikų rankų. atleisk, tėti. duok...

žmonės yra šlykštūs. keista, bet taip ir praeina žiema. dabar ji spjaudosi kraujais ant vienų antakalnio daugiabučio laiptų. nes žmonės yra šlykštūs. žmonės yra gyvuliai. tai aišku buvo jau net gerokai prieš tai kai sugalvojau atsivetrst Charles Bucowski. o atsivertus tarsi kažkas sprogo, stuktelėjo tiesiai į alkūnės nervą. kad žmonės yra šlykštūs. šypt. kažkodėl gerakai supranti kad ne tik tu bet ir visi aplink tokie keistai susistekenę šlykštukai gyvulėliai. gyvuliški. šypt. kvaila būtų neigti, charles, kad tu tik... taip ar viskas gerai? TAIP! ant mano sienos stovi prieš dvi savaites pradėtas tapyti medis, taip kol kas ir nebaigtas. norėčiau palaistyti jo šaknis vynu, į sakas pripūst dūmų ir apsimest kad šviečia mėnulis ir kaukt nesavu balsu, nes mes esam šlykštūs šypt kaip sakė a.n. - žmonės atgimsta iš lėto žmonės yra laimingi sukčiai šypt norėčiau kad lytų norėčiau puodelio mėtų arbatos norėčiau miške rinkt vaistažoles ir džiovint jų padrikus kūnus ant p...

leisk matyt leisk man pajust keistą begalybės alsavimą tiesiai įmano žandikalulį mėtom fredžiu merkuriu šyptelėjimu kas dieną manęs nebelikę esu kas esu ir jei tai yra tai, į ką visą gyvenimą ėjau kažkas tarp filosofjijos prastos filosofijos ir literatūros aš esu nusivylusi gyvenimu buda krišna kažkuo nes vos pataikau į raides viskas ką turiu yra jausmas amžinas gyvybės ir gėrio jausmas kai  duodu kažką šypt kitam kai atiduodu viską ką turiu geriausio kitiems ir jei esu kažkur tarpukely tarp visko kame esu tebūnie aš vistiek mirsiu bet bent jau neigdama esmę bent jau būdama minutėje kurioje iškvėpiu esatį kurioje myliu visa savimi kiekvieną kuriame esu kiekvieną prie kurio bent pirštu prisiliečiu. atleisk kad esu kad myliu šypt i took my love down to violet hill then we sat in the snow all that time she was silent still so if you love me.. wont you let me know.. ..

man viskas bus gerai. norėčiau tikėti. jei tik galėčiau tikėti. nieko daugiau nereikia. tik tikėjimo. ateitimi. meile. kažkuo. meilė - pagrįstai nuvalkiotas žodis. mano žandai paraudo. mano rankos dreba, tyliai ir švelniai. jos jau visad - tik tyliai ir švelniai, bent mintyse liečia tavo veidą nebelieka pavasarių, nebelieka raidžių. tik amžinas ir tartum tikras jausmas tartum, gal keistoka obsesija mano miegančios sielos dalelė jei tik turėčiau kavos.. dabar po pirmos devynios. ar tai turi reikšmės? enter shift pradėkim iš naujo mano žodžiai kartais turi prasmę. kartais jie migdo. kartais mindau juos tarsi menamus. kartais nutyliu tritaškis dvitaškis taškas gal greimas pasakytų kad ašara realiai viskas neturi reikšmės mano žinios mano neišbaigti jausmai mano riksmas į tamsą klaikioje nemigoje mano antrąkart minima neišbaigta meilė apsuk mano kūną triskart ir tai bus kažkas tokio, ką amžinai atsiminsiu. mano plaučiai jau amžiams suteršti ir net jei p...